laimingi bus tik tie, kurie atras galimybę tarnauti

KLAUSIMAI ir ATSAKYMAI

 

Čia galite užduoti

savo klausimus

ir gauti atsakymus

 

2 komentarai

  • LABA DIENA,

    PRIEŠ 8 MĖN. MAN DIAGNOZAVO NEPAGYDOMA CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS SUSIRGIMA T.Y. IŠSĖTINĘ SKLEROZĘ. LIGA SUDĖTINGA, NEPAGYDOMA, SU LABAI LIŪDNOM PERSPEKTYVOM Į ATEITĮ.
    ŠIUO METU MAN YRA 29 METAI. TAIP JAU GAVOSI, KAD LIGA PASIREIŠKĖ IS KARTO PO GIMDYMO IR VISĄ DŽIAUGSMĄ PIRMGIMIU IR ŠEIMOS KŪRIMU SMARKIAI PRITEMDĖ MANO VIS PRASTĖJANTI SVEIKATA. PARALELIAI PRIE PASIKARTOJANČIŲ ATKRYČIŲ PRISIDĖJO DEPRESIJA, PALAIPSNIUI BLOGĖJANTI FIZINĖ SVEIKATA. TAPAU LABAI PIKTA, IRZLI, BAILI, NEĮDOMI NEI SAU NEI SAVO APLINKAI. SANTYKIAI SU VYRU PABLOGĖJO, KAD MAŽAI TRŪKSTA IKI SKYRYBŲ.BEJE SKYRYBŲ PRIEŽASTIMI KAIP SAKO MANO VYRAS NEBŪTŲ LIGA MANO, BET MANO BŪDAS. JAU NEBEATSKIRIU AR ČIA MANE APLINYBĖS TOKIĄ SUKŪRĖ AR AŠ TOKIA BUVAU IR VISADA. NORĖJAU PAKLASUTI, DĖL KOKIŲ PRIEŽASČIŲ (NE MEDICININIŲ) ARBA LABIAU KOKIO TIPO ŽMONĖS SUSERGA TOKIOM NEUROLOGINĖM LIGOM. Į KA AŠ BŪTINAI TURIU ATKREIPT DĖMĖSĮ SAVYJE, KAD AŠ NEKENKČIAU SAU IR APLINKINIAMS, BET PADĖČIAU. AČIŪ!

  • ATSAKYMAS:
    Laba diena :)
    Išsėtinė sklerozė gal ir nėra visiškai pagydoma, tačiau su šia liga , kaip ir su daugeli kitų ligų galima gyventi pakankamai laimingai :)Juo labiau jei turite tokį nuostabų vyrą, kuris nesiskiria dėl ligos.
    O dėl netinkamų charakterio bruožų paliekamos fiziškai sveikos gražuolės…
    Šia liga serga mano vaikystės draugė, irgi prasidėjo po gimdymo. Pažinojau ir kitą žmogų su šia liga, jie labai skirtingai reagavo ir pasėkmė taip pat labai skirtinga. Jiems abiems buvo duotas visiškai toks pats šansas. Kurio metu galėjo keisti mąstymą , požiūrį, vertybes ir dėti pastangas. Pasirinkimai buvo skirtingi. Moteris gyvena puikiai:)
    Pažvelkime ką sako apie išsėtinę sklerozę vidinės priežastys:
    Emociški blokai atsiranda, kai žmogus norėdamas išvengti kančios tam tikrose situacijose tampa grubesnis. Praranda lankstumą ir nenori prisitaikyti prie kito žmogaus ar situacijos. Jam atrodo, kad kitas ar kiti “groja ant jo nervų” ir tada gimsta pyktis. Išėjęs iš savo galimybių amplidutės, žmogus pasimeta ir nebežino kur toliau judėti.
    Sklerozė taipogi paliečia ir tą, kuris mindžikuoja vietoje, nesivysto.Toks žmogus nori, kad juo rūpintusi, tačiau gali slėpti šį poreikį, kadangi nenori pasirodyti nesavarankišku ar “užkrauti” kitam “bėdą”. Toks žmogus dažniausiai siekia tobulumo. Jis nori patikti bet kuria kaina. Suprantama, kad pasiekti tobulumą neįmanoma , todėl savo klaidas teisina taip, jog pats gyvenimas nėra toks tobulas kaip jam norisi. Dar gali niurzgėti dėl to, jog kitiems sekasi žymiai geriau, nors pastangų kiti įdeda mažiau .
    Yra ir psichiniai blokai: kuo liga spartėja,tuo žmogus priverstas greičiau reaguoti ir veikti. Sergančio kūnas reikalauja , kad jis leistu pasireikšti prigimtiam švelnumui ir nustotu būti “sausas” sau ir aplinkiniams. Leisti sau būti emociškai priklausomam kol liga nespėjo to pilnai padaryti.
    Žmogus niekam nieko neturi įrodyti. Baimė, kad galima nepatikti trukdo būti savimi.
    Gali būti nusivylimas mama ar tėčiu. Nenoras būt panašiam į jį/ją.
    Čia svarbiausias yra atleidimas ir priėmimas.

    Ką reikėtų daryti?
    Na būdų yra daug, pamėginsiu aprašyti vieną iš jų:
    *Pradžioje reikia suvokti kuo Jūs kaltinate save ar kitą žmogų ir nustatyti kokie išgyvenimai visa tai lydi.
    *Priimti atsakomybę. Būti atsakingai -tai reiškia suvokti, kad visada turite pasirinkimą- reaguoti su meile ar su baime. Ko Jūs bijote? Dažniausiai žmonės bijo būti apkaltinti tuo kuo kaltina kitą/us.
    *Suprasti kitą žmogų ir nuimti tvyrančią įtampą. Kad tai įvyktu reikia “panešioti kito žmogaus mokasynus”. Įsivaizduoti save jo vietoje ir išjausti jo/jos motyvaciją .Gal būt tas žmogus kaltina ir save ir Jus tuo pačiu kuo ir Jūs jį kaltinate.Jis/ji bijo taip pat kaip ir Jūs.
    *Atleisti sau. Tai vienas svarbesnių atleidimo etapų. Atleisti sau, tai reiškia – leisti pasireikšti savo baimei,silpnumui, turėti trūkumų, kentėti ir pykti. Priimti save tokią kokia esate šiuo momentu ir tvirtai žinoti jog tai laikina būsena. Ieškoti širdyje jausmo, noro atsiprašyti, atgailauti. Jeigu mintyse Jūs įsivaizduojate tą žmogų kurio reiktu atsiprašyti ir jaučiate laisvės jausmą-tuomet pasiruošusi tai daryti garsiai, jei ne – darbuokitės dar mintimis.
    *Sekantis etapas kai pasiruošusi atsiprašyti.Susitikus su žmogumi, papasakoti jam apie savo išgyvenimus ir atsiprašyti, kad smerkėte jį, kritikavote ir t.t.Kad Jūs pati sau atleidote tam žmogui galima sakyti tik tuo atveju jeigu Jūsų paklaus apie tai.
    Ir dar vienas pasiūlymas, kuris veikia nepriekaištingai :)
    Kievieną vakarą rašykite į gražią užrašų knygelę nors po 15 padėkų. Ieškokite už ką dėkoti Dievui. Dėkokite žmogui. Dėkokite ir ieškokite dėkingumo jausmo giliai širdyje:)
    Dar vienas simptomas – 29 metai, tai stiprių ir dažnai labai skausmingų pokyčių metas.
    Prisiminkite , jog niekas šiame pasaulyje nevyksta amžinai, viskas kinta išskyrus sielą, išskyrus tai kas amžina – santykis su Dievu .Atminkite,jeigu Jums likimas davė ligą, jeigu turite nenorimus charakterio bruožus-tuomet turite ir jėgų visa tai keisti. Vien tik tam mums duodami sunkumai, kad spręsdami juos taptume geresniais nei esame šiandieną:) Jūs galite keistis, Jūs turite tam jėgos, belieka prašyti pagalbos kaip padarėte dabar !
    Ieškokite šviesos, ieškokite padėkos, ieškokite žmonių ir tai keis Jūsų gyvenimą!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *