Olegas Torsunovas – Apie vyrus, moteris, elgesį, vedybas, skyrybas, vaikus.

– Taigi kaip elgtis norinčiai ištekėti moteriai ir kaip – vesti besirengiančiam vyrui? Kaip gyventi geriau – vienam ar poroje?
– Poroje gyventi geriau. Norėdama sukurti šeimą, moteris turi bendrauti su vyrais,

puoselėti savyje moteriškumą:

gerumą, užuojautą, paklusnumą, rūpestingumą.

Šitos savybės atsispindi jos veide, moteris vyrui tampa patrauklesnė.

Tačiau, bendraudama su vyru, moteris neturi jo prisileisti pernelyg arti.

Jeigu jis su ja užsiima seksu, moteris jam tampa neįdomi, jis jos neves.

– Betgi labai dažnai veda…
– Veda. Tik klausimas, kokia tai bus santuoka?

Žmonės dažnai gyvena nesusituokę, o tai reiškia,

kad vyras nespėjo subręsti. Santykiams jis turi subręsti.

Kuo daugiau jis bendrauja su moterimi, tuo labiau didėja jo atsakomybė.

Visą tą laiką vyrą moteriai reikia laikyti per atstumą.

Žinoma, tai nėra paprasta, bet jei moteris vyrą laiko per atstumą,

jam ji lieka paslaptis.

Jeigu jis atsitraukė, ją paliko, reiškia jis nenorėjo su ja šeimos, norėjo tik sekso.

Jeigu moteris nori ištekėti, ji turi vyrą laikyti per atstumą.

– Kaip turi elgtis vesti ketinantis vyras?
– Jeigu vyras nori vesti, jis turi savyje ugdyti atsakingumą. Stengtis būti rimtas, atsakingas žmogus. Stengtis dirbti, ugdyti save kaip asmenybę, netinginiauti. Jeigu ketina vesti, nereikia pernelyg linksmintis, nes vyras, kuris pernelyg linksminasi, iššvaisto savo vyriškas jėgas, tampa bevaliu žmogumi. Taigi reikia ugdyti save kaip asmenybę. Ateis laikas jis taps stiprus ir patiks moterims.

– Dauguma europietiškais papročiais kuriamų šeimų išyra. Jūs esate parašęs knygas „Vedos apie šeimos sukūrimą“, „Vedos apie vyrą ir moterį“. Jose mokote saugoti šeimą?
– Tai labai paprasta. Žmonės galvoja, kad bendravimas – paprastas dalykas. Tikras bendravimas eina per širdį. Reikia padaryti tokį eksperimentą: užsimerkti ir pagalvoti apie artimą žmogų. Jeigu jį matai kaip tyrą, šviesų žmogų, reiškia su juo tave sieja gilūs jausmai. Jeigu užsimerkei ir prisiminei, kad ant jo pyksti, reiškia jūsų jausmai pavojuje. Jeigu tu užmerkei akis ir pagalvojai, kad jis tau bjaurus, reiškia tarp jūsų nėra jokių santykių. Santykius ugdyti padeda ir malda. Žmogus anksti rytą turi atsisėsti, melstis dievui ir stengtis apie artimą galvoti gerai. Yra toks pasakymas: žmogus žmogų turi prisiminti tokį, kokį pamatė pirmą kartą, kai jame matė tik tai, kas geriausia. Šią atmintį reikia saugoti ir bendrauti tik iš šitos pozicijos. Jeigu žmogus taip elgiasi, jis šeimą gali išsaugoti visą gyvenimą, nes jo širdyje artimas žmogus visą laiką bus šviesus ir tyras. Tai, kas vyksta išorėje, bus išlyginta vidinių nuostatų.

– Kaip turi elgtis, bendrauti žmona su vyru, o vyras – su žmona, kad išsaugotų santuoką visą gyvenimą?
– Vyras turi būti atsakingas. Jeigu jis davė žodį, jis negali jo išsižadėti. Vyras su moterimi turi elgtis labai švelniai, „nespausti“ jos žodžiais. Moteriai reikia viską sakyti labai atsargiai. Ji supras. Jai lengva suprasti tai, ko iš jos norima. Bet jeigu vyras ją „spaus“, ji užsidarys ir pradės bartis. Vyras neturi žiūrėti į kitas moteris, nes tai griauna meilę jo moters širdyje. Ji tada nejaučia, kad jis jai artimas. Artumą jaučia tada, kai vyras jai yra ištikimas. Vyras turi ugdyti save, vystyti visas vyriškas galias, bet negalvoti perdaug apie moterį. Bėgiodamas paskui moterį jis jai nusibosta, ji nori nuo jo slėptis.
Moteris turi mokytis paklusti vyrui , nes vyras negali pakęsti, kai moteris su juo ginčijasi. Ji gali visko pasiekti dėl visko pritardama. Juk vis tiek galų gale viskas bus taip, kaip ji nori. Moteris savo norų lengvai neišsižada, vyras savo norus lengvai keičia. Todėl moteris, kuri kažko nori, iš pradžių su vyru sutinka, vėliau lengvai palenkia jį savo pusėn.

– Bet juk taip gudrauti nesąžininga…
– Tai sąžininga. Todėl, kad vyrui patinka toks moters elgesys. Aš paskaitose kartais vyrų paklausiu: „Vyrai, ar jums patinka, kai moteris, sutikusi su jūsų nuomone, paskui jus priverčia viską padaryti taip, kaip jai reikia?“ Visi sutiko, nė vienas neprieštaravo.

– Kodėl iš pažiūros idealiose šeimose atsiranda meilužiai, meilužės?
– Svarbiausia priežastis – žmonės nejaučia vienas kitam gilių jausmų. Dauguma žmonių mano, kad pati didžiausia laimė gyvenime yra seksas. Aišku, jei žmonės seksu užsiima dešimt metų, jiems tai nusibosta, nebeteikia itin didelės laimės. Jie įsigeidžia įvairovės, sekso ieško kitur. Taip anksčiau ar vėliau atsiranda meilužiai ir meilužės. Reikia mokytis kurti šviesesnius, gilesnius santykius. Dėl jų reikia pasistengti. Jeigu žmogus to nedaro, anksčiau ar vėliau jo antroji pusė užsimanys kitokių santykių.

– Juos mielai priglaudžia meilužės ir meilužiai. Kokie tai žmonės? Kokių jie turi pranašumų prieš buvusį partnerį?
– Tai – nelaimingi žmonės. Jeigu moteris vieniša, ji pasirengusi būti su bet kuo. Kaip dažnai vyras jai sako: „Aš tave myliu, o žmonos nemyliu.“ Ji atsako: „Bet juk tu meti šeimą, kaip mes su tavimi gyvensime? “ Jis atsako: „Tai – ne tavo problema. Tai mano problema. Tai aš metu šeimą, tai mano sprendimas.“ Nors iš tiesų jis jaučia moters spaudimą, jį verčia jį priimti sprendimą, su kuriuo ji sutinka ir yra pasirengusi išardyti buvusią jo šeimą. Taigi atsakomybė tenka jai, ne jam. Nes ji tą vyrą prisiviliojo. Nesupranta, kad išardžiusi svetimą šeimą, laimės ant svetimos nelaimės nesusikurs. Jau vien dėl to, kad pamestoji žmona su vaikais visą laiką apie ją blogai galvos, naujoje šeimoje laimės nebus.

– Bet ir vyrai griauna šeimas. Ir jiems ši nuodėmė nesvetima…
– Būna, kad vyras moterį ištraukia iš šeimos. Priežastis – nerimtas vyro požiūris į gyvenimą, leidžiantis lengvai iš kito vyro atimti žmoną. Juk moteris iš prigimties linkusi būti ištikima. Jai patinka stabilumas. Jai nepatinka šokinėti nuo vieno vyro prie kito. Jai sunku priprasti prie kito žmogaus. Ji tai daro metų metais, o jeigu paslysta, gali būti jos vyras su ja neleistinai, nepagarbiai elgiasi?

– Kaip išgyventi vienišam žmogui – vyrui, moteriai? Kokias savybes jie turi išsiugdyti – kad išgyventų, nepalūžtų?
– Vienišas žmogus turi atsigręžti į dievą. Kai jis atsigręžia, šalia atsiranda žmonių bendruomenė, kuri juo rūpinasi. Ten – religingi žmonės, sąžiningi, rūpestingi. Apskritai vieniši žmonės ne tie, kurie gyvena vieni, o tie kurie nesivysto, savęs neugdo.

– Kokie žmonės ir kodėl niekada neranda savo antrosios pusės?
– Juose nepakankamai išvystytas vyriškumas ir moteriškumas. Tarkime, socialiai aktyvios ir vidujai nepriklausomos moterys visuomenei yra naudingos, bet vyrams jos nepatinka. Vyrams patinka paklusnios moterys, kurios pasirengę jiems tarnauti, rūpintis. Jeigu moteris savyje neišvysčiusi moteriškumo, ji negali rasti artimo žmogaus. Kai kada moterys su vyrais elgiasi labai atsainiai, iš aukšto, nepriima vyro patarimų. Tokios moterys irgi negali ištekėti.
Vyrai vienišiai būna dviejų rūšių – tai bastūnai, kuriems nuolat reikia naujos moters, jie negali sustoti, bet bijo vesti, bijo prarasti laisvę. Antra kategorija – tai labai silpno charakterio vyrai, jiems sunku dirbti, sunku rūpintis kitais. Jie bijo vesti, nes jiems neužtenka vyriškumo. Moterims tokie vyrai nepatinka.

– O vaikai sustiprina šeimą ar atvirkščiai – tampa našta?
– Vaikai gali šeimą sustiprinti arba tapti našta. Svarbu, kaip žmonės supranta šeimą. Jeigu šeimą jie kuria norėdami tik mėgautis, tada paprasčiau be vaikų. Bet jeigu žmonės nori kažkuo tai rūpintis, išreikšti save kaip asmenybę, tobulinti santykius, vaikai tampa šeimos brangenybe, suteikia laimės. Svarbu tai, kaip žmogus supranta laimę. Jeigu jam laimė – „gerk ir linksminkis“, tada vaikai nereikalingi. O jeigu laimė – ištikimybė, šeima, meilė, švarūs santykiai, tada vaikai reikalingi. Jeigu vaikų daug, tai dar geriau.

– O meilė? Toks reiškinys egzistuoja, ar jis sugalvotas? Psichologiškai, fiziologiškai?
– Žmonės dažnai painiojasi. Jie nesupranta, kas yra meilė. Dažnai galvoja, kad meilė – tai įsimylėjimas. Ir daugelis svajoja, nuolat gyvena svajonėmis rasti tokį žmogų, kurį bus įsimylėję amžinai: kad jis mane mylėtų, aš jį mylėčiau. Iš tikrųjų įsimylėjimas paprastai praeina po metų, dviejų. Tai laikinas reiškinys. Žmogus turi mokintis vystyti tokius santykius, kurie grįsti rūpesčiu, ištikimybe, pagarba, po truputį pradėti gerbti vienas kitą, būti ištikimi. Ir štai tokie gilūs jausmai tampa meile.
Tikra meilė neateina iš karto, o tik tarnaujant artimam žmogui, juo rūpinantis. O žaibiškas įsimylėjimas – egoistinis jausmas, kai žmogumi norima tik pasimėgauti ir viskas: svarbiausia, kad jis tave pamalonintų. Įsimylėjimas negali išsaugoti santykių, jie visada baigiasi. Ir kuo smarkiau esame įsimylėję, kuo daugiau aistros, tuo toliau jai išblėsus žmonės vienas nuo kito bėga. Žmogus vėl nori aistros, o kai jos nebelieka, tampa neįdomu.

– Guodžiant mylimųjų ar sutuoktinių paliktas antrąsias puses dažnai sakoma, kad meilė turi tam tikrus etapus, kad ji blėsta, slūgsta, šąla ir kad tai yra normalu.
– Tikra meilė niekada nesikeičia. Jeigu šeimoje buvo tikra meilė, ji visada ir bus. Meilė žmogui teikia malonumą arba ne. Kai kada gebėjimas mėgautis artimu žmogumi, jausti laimę būnant šalia didėja, kai kada mažėja. Žmonės dažnai galvoja: jeigu nejaučiu laimės būdama su tuo žmogumi, reiškia meilė baigėsi, reikia ieškoti kito partnerio. Bet juk meilė dažnai egzistuoja ir nejaučiant laimės, netgi – jaučiant kančią. Žmogus blogas, bet mes jį vis tiek mylime. Vis dažniau žmonės, ypač vyrai, vengia meilės, jie nori tik malonumų. Jei moteris kaprizijasi, įsimylėjusiam vyrui tai nepatinka, ir jis gali jai pasakyti: „Eik šalin. “ Jeigu nesiaikštija – gerai, gyvenkim kartu. Tai – ne meilė.

– Kaip išgyventi, ištverti išsiskyrimo periodą santykiams pasibaigus? Ar yra takelis, vedantis atgal?
– Reikia pagyventi atskirai ir melstis dėl santykių. Pajusti žmogų labai gerą ir šviesų. Nugalėti jam priešiškumą, pabūti atskirai ir tada vėl pajusi trauką. Žmonės neturi išsivaikščioti, todėl kai kada reikia būti arti vienas kito, kai kada atskirai. Pavyzdžiui, mano žmonai patinka, kad aš savaitei kas mėnesį išvažiuoju skaityti paskaitų. Kai parvažiuoju, tarp mūsų viską prasideda iš naujo, išsiskyrimas pagimdo prieraišumą, artumą. O kai mes ilgai kartu, vienas nuo kito pavargstame, pabuvus atskirai prieraišumas padidėja.

– Kas padeda pamiršti neišvengiamą išsiskyrimo, praradimo skausmą?
– Kai žmogus yra streso būsenoje, pavyzdžiui, jį pametė, paliko, geriausia pasivaikščioti po mišką, kur jis greičiausiai atgaus jėgas. Tai geriausias psichologinės pusiausvyros atstatymo būdas.

-Pasivaikščioti po mišką? Taigi ten gali kilti pagunda pasikarti…
-Ne, jūs labai klystate. Miške mes jaučiame ramybę. Medžiai suteikia jėgos, mus labai giliai teigiamai paveikia. Buvo metas, kai jaučiau didžiulį stresą, bet išsigydžiau: paprasčiausiai vaikštinėjau po mišką, ir mano psichika nurimo.

Snieguolė Dovidavičienė | Alfa.lt